Didžioji kinų siena
Didžioji kinų siena. Tai ginybinė siena esanti Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose, kuri buvo skirta gintis nuo klajoklių puolimų.
Pagal naujausius 2009 m. balandžio mėnesį kinų valstybinių įstaigų skaičiavimus sienos ilgis yra 8 851,8 km. Į šį skaičių įtraukti ir 2233 km natūralių sienų, pvz., upių ir kalnų. Tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Siena nusitęsusi nuo Šanhai perėjos rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose.
Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės ir molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).
Pagal naujausius 2009 m. balandžio mėnesį kinų valstybinių įstaigų skaičiavimus sienos ilgis yra 8 851,8 km. Į šį skaičių įtraukti ir 2233 km natūralių sienų, pvz., upių ir kalnų. Tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Siena nusitęsusi nuo Šanhai perėjos rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose.
Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės ir molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).